Kartais pasitaiko pacientų, kuriems kraujo ėmimo procedūros metu pasidaro silpna. Vieniems būna silpna imant kraują iš venos, kitiems – imant kraują iš piršto, o tretiems – tik pamačius adatą.
Dažniausiai pacientai žino iš anksčiau, kad jiems nepatinka šios procedūros ir kiek galima jų vengia. Visa tai yra psichologinė reakcija į stresą, baimę. Kai žmogus išsigąsta, jam gali ne tik pradėti smarkiau plakti širdis, bet ir nutikti atvirkščiai – spaudimas ir širdies ritmas gali nukristi. Žemas spaudimas ir retas širdies ritmas neužtikrina tinkamos smegenų kraujotakos, todėl žmogui pradeda svaigti galva, jis jaučiasi mieguistas arba jam gali apsunkti galva, pradėti temti akyse ar drebėti rankos. Šiuos nemalonius pojūčius patiriantiems žmonėms kiekviena procedūra yra sunkus išbandymas, kuris tik dar labiau padidina kraujo ir adatų baimę. Tačiau šioje situacijoje yra išeitis – tokių nesmagių išgyvenimų galima išvengti atliekant nesudėtingą pratimą.
Padeda raumenų įtampa
Vienas iš efektyviausių metodų, kuris padeda nenualpti ir geriau jaustis kraujo ėmimo procedūros metu, yra raumenų įtampa. Prieš, po ar procedūros metu geriausia įtempti pačius didžiausius raumenis, paprastai tai daroma su kojų, rankų ir pečių raumenimis (tik ne su tos rankos, iš kurios imamas kraujas, raumenimis). Įtempus raumenis, šie suspaudžia kraujagysles, todėl kraujas varinėjamas aktyviau, didėja kraujospūdis ir širdies ritmas. Tokiu būdu žmogus gali apsisaugoti nuo nemalonių pojūčių.
Pratimas
- Dar prieš kraujo ėmimo procedūrą pradėkite po truputį įtempti kojų, rankų raumenis.
- Sėdėdami ar stovėdami įtempkite abiejų kojų, rankų ir pečių raumenis(arba galite pasirinkti jums patogiausią raumenų grupę).
- Įtemptus raumenis išlaikykite 10-15 sekundžių, po to juos atpalaiduokite.
- Kai jums bus imamas kraujas, nežiūrėkite į tą pusę, tiesiog susikaupkite įtempinėdami raumenis. PASTABA:neįtempkite tos rankos, iš kurios imamas kraujas. Kad pavyktų geriau paimti kraują, procedūros metu gali tekti atpalaiduoti ir kitus raumenis.
- Kai kraujas bus paimtas, kurį laiką pasėdėkite ir dar kartą įtempkite raumenis.
- Jei vis dar jaučiate silpnumą, pabandykite aktyviau įtempti tiek kojų, tiek rankų ir pečių raumenis.
- Viskas, jūs laisvas. Galite daugiau nebebijoti, jog nualpsite ar jums pasidarys bloga, kai iš jūsų bus imamas kraujas.
Norėdami pasiekti geresnių rezultatų pasipraktikuokite raumenų įtampos pratimą namuose. Praktika padės išugdyti tiek įprotį, tiek įgūdį įtempti raumenis ir visi nemalonūs pojūčiai liks praeityje.
O kaip tada, jei aš tikrai nesijaučiu bijanti adatų. Duoti kraujo (tiek tyrimams, tiek kraujo donorystei) man neatrodo baisu, nepaisant to keli mano bandymai buvo nesėkmingi. Pirmą kartą nepavyko, bet tuo metu tikrai pasidarė silpna dėl kitų priežasčių, bet antrą kartą viskas lyg ir ėjosi gerai.
Priėjau savo eilę, atsisėdau į kėdę, davė kamuoliuką, nuleido apie 300 ml kraujo, bet galiausiai vis tiek pasidarė negera, silpna. Bandžiau nukreipti mintis, net audio knygą buvau pasiėmusi paklausyti, bet negelbėjo. Gydytoja iš karto pastebėjo ir atlaisvino žgutą, pakėlė kojas ir iš karto pasidarė gerai , tik, deja, kraujas nebebėgo…tad viskas veltui. Daugiau nebebandžiau. Kadangi pasidarė geriau vis dar duodant kraujo, galvočiau, kad tai nėra psichologinė problema, bet gal aš klystu?
Manau, kad tai nebuvo psichologinė problema, o labiau fiziologinė. Reiktų žinoti daugiau detalių, tačiau kartais pasitaiko, jog duodant kraujo (ir per donorystės akcijas) žmogus būna nepavalgęs, mažai gėręs vandens arba dėl kitokių priežasčių (pvz.: streso – tai jau labiau psichologinė dalis). Kadangi tai įvyko vienkartinai ir nesikartojo per visą gyvenimo istoriją, tai nemanau, kad esate iš tų žmonių rato, kuriems būtų silpna duodant kraujo.